Šiaulių greitoji Siauliu greitoji Šiaulių greitoji Siauliu greitoji
Istorija



Pradžia. 1937–1939 m
.
Greitoji medicinos pagalba Šiauliuose įkurta 1937 m. Tuomet ji vadinosi „Raudonojo kryžiaus“, kurio centras buvo Kaune,  skyrius Šiauliuose. Į Šiaulius iš Anglijos buvo gauta pirmoji sanitarinė mašina „Moris“. Ji stovėjo Gaisrinės valdyboje – Ugniagesių g. Nr. 2. Ten pat esančiame kambarėlyje gyveno ir tos mašinos vairuotojas, kuris budėdavo visomis paromis.
Sanitarinės mašinos ekipažą sudarė jau minėtas vairuotojas ir sanitaras. Pastarasis būdavo Miesto ligoninėje. Ten pat būdavo ir iškvietimų registracijos knyga, į kurią budinti med. sesuo užrašydavo kvietimo informaciją – ligonio pavardę, vardą, adresą, kokia liga serga ir kas kviečia. Priėmusi iškvietimą, med. sesuo telefonu apie tai pranešdavo vairuotojui. Jis atvykdavo į ligoninę, pasiimdavo sanitarą, iškvietimo lapelį, ir ekipažas vykdavo į iškvietimą.
Skubiais atvejais vairuotojas vienas išvykdavo į iškvietimą, nes nebūdavo laiko pasiimti sanitarą. Tokiais atvejais pats vairuotojas suteikdavo skubią būtinąją pagalbą, dėdavo šinas, tvarsčius. Visais atvejais ligonis būdavo vežamas į ligoninę. Už pagalbą reikėdavo mokėti – miesto ribose 4 litus, o už miesto – po 50 centų už kiekvieną kilometrą. Pinigai buvo mokami vairuotojui, kuris išrašydavo kvitą, o pats mėnesio gale atsiskaitydavo miesto burmistrui. Jei ligonis neturėdavo pinigų, vairuotojas surašydavo raportą burmistrui ar valsčiaus viršaičiui, kurie spręsdavo dėl pinigų išieškojimo.
 
1940–1956 m.
1940 m. prie buvusios miesto ligoninės buvo įkurtas greitosios medicininės pagalbos skyrius, kuris teikė nemokamą medicinos pagalbą. 1941 m. dėl karo šis darbas nutrūko.
Po karo, 1946 m., kai mieste buvo atkuriamas ir plečiamas gydymo įstaigų tinklas, prie miesto ligoninės (dabartinės Šiaulių centro poliklinikos Vytauto g. 101) buvo atkurtas ir greitosios medicinos pagalbos skyrius. Jam priklausė viena sanitarinė mašina, dienos metu budėjo tik vienas felčeris, o naktį prisidėdavo vienas gydytojas.
Vėliau skurius buvo perkeltas į Komunarų (dabar Varpo) g., kur buvo poliklinika. Čia po poliklinikos darbo valandų jau budėdavo trys gydytojai, med. felčeris, buvo dvi sanitarinės mašinos.
1952 m. greitosios pagalbos skyrius perkeliamas į Respublikinės Šiaulių ligoninės patalpas Kudirkos g. Ir dirbo čia iki 1957 m. Tais metais, išaugus paslaugų apimtims, nuspręsta greitosios pagalbos skyrių pertvarkyti į savarankišką įstaigą.

1957 m. – Šiaulių greitosios medicinos pagalbos stoties įkūrimo metai
 
 
Vilniaus g. 243. Šiose patalpose 1957 m. liepos mėnesį įsikūrė naujai organizuota
Šiaulių miesto greitosios medicinos pagalbos stotis


1957 m., išaugus paslaugų apimtims, nuspręsta greitosios pagalbos skyrių pertvarkyti į savarankišką įstaigą – Šiaulių miesto greitosios medicinos pagalbos stotį. Šie metai laikomi oficialia dabar veikiančios įstaigos įkūrimo data.

Pirmuoju įstaigos vadovu paskirtas gydytojas P. Šalkevičius. Jo įsakymu priimti pirmieji darbuotojai. Viena jų, medicinos felčerė B. Jocaitė-Domaševičienė, apie pirmuosius įstaigos darbo metus pasakojo: 
 „Pastatas medinis, senas. Prie pastato negrįstas kiemas, kurį vėliau išgrindė patys GMP stoties darbuotojai. Kieme buvo du nedideli iš lentų suręsti garažai, nesutalpinę visų mašinų. Kieme šulinys. Pačios patalpos susidėjo iš penkių kambarėlių...“

1958–1970 m.
Po metų įstaiga persikėlė į kitas, buvusias Prieštuberkuliozinio dispanserio, patalpas Vilniaus g. 200. Nors namas buvo medinis, tačiau, palyginti su ankstesnėmis patalpomis, turėjo daug privalumų: darbo sąlygos buvo geresnės.
1959 m. Šiaulių greitosios medicinos pagalbos stotis aptarnavo miesto ir 40–50 kilometrų spinduliu kaimų gyventojus.Per šiuos metus buvo vykta į daugiau kaip 21 tūkstantį iškvietimų.Veikė du greitosios medicinos pagalbos postai.
1960 m. Šiaulių greitosios medicinos pagalbos stotyje buvo iš viso 59,9 etato: 13,5 gydytojų, 14,4 viduriniojo med. personalo, 9 jaunesniojo med. personalo ir 22 pagalbinio.Trys gydytojai dirbo pirmaeilėse pareigose, kiti – antraeilėse. Šiais metais, vyr. gydytojui P. Šalkevičiui perėjus dirbti kitur, vyriausiojo gydytojo pareigos paskirtos Onai Tumašovaitei.   
Gautos trys lengvosios sanitarinės mašinos „ZIM“ ir pirmoji visureigė sanitarinė mašina „UAZ“.
1961 metai ypatingi tuo, kad stotis persikėlė į Vilniaus g. 229 pastatą, kuriame anksčiau buvo Gimdymo namai. Kartu įsikūrė ir sanitarinė-epideminė stotis. Dabar šiame pastate veikia Visuomenės sveikatos centras.
 
1961 m. Šiaulių greitosios medicinos pagalbos stotis persikėlė į pastatą Vilniaus g. 229 (buvusius Gimdymo namus). Dabar čia - Visuomenės sveikatos centras

1962 metais visas sanitarinis transportas perduotas Respublikinės Šiaulių ligoninės įsteigtam autoūkio skyriui.
1963 metais padaugėjo daugiau kaip dešimčia etatų, gydytojų jau buvo 17,5 etato. Šiais metais gautos 3 radijo stotys leido įvesti radijo ryšį: dispečerinė-mašina ir mašina-dispečerinė. Gauta pirmoji sanitarinė mašina „Latvija“, RAF. Šiais metais jau aptarnauta 25 tūkstančiai 469 iškvietimai.
1964 m. vyr. gydytoju paskiriamas Vilius Vigelis.
Apžvelgiant Šiaulių greitosios medicinos pagalbos stoties veiklą nuo įsikūrimo 1957 m. iki 1970-ųjų metų, konstatuojama, kad kiekybiškai ir kokybiškai augo ir darbuotojų kolektyvas, ir materialinis įstaigos aprūpinimas.

1970–1975 m.

Vyr. gydytojas H. Šimkevičius (centre) su grupe darbuotojų. 1971 m.
 
Šiaulių greitosios medicinos pagalbos stoties iškvietimų skaičius. 1970–1975 metai


2012 m.

Viešoji įstaiga Šiaulių greitosios medicinos pagalbos stotis yra Lietuvos nacionalinės sveikatos sistemai priklausanti, Šiaulių  miesto savivaldybės įsteigta viešoji sveikatos priežiūros ne pelno įstaiga, teikianti asmens sveikatos priežiūros paslaugas.
Įstaiga savo veikloje vadovaujasi Lietuvos Respublikos Konstitucija, Civiliniu kodeksu, Sveikatos priežiūros įstaigų, Viešųjų įstaigų, Sveikatos draudimo ir kitais įstatymais, teisės aktais ir Įstaigos įstatais.
Įstaiga yra ne pelno siekiantis ribotos civilinės atsakomybės viešasis juridinis asmuo, turintis ūkinį, finansinį, organizacinį ir teisinį savarankiškumą, savo antspaudą, sąskaitas bankuose. Įstaiga pagal savo prievoles atsako tik jai nuosavybės teise priklausančiu turtu. Įstaiga neatsako pagal dalininko prievoles, o dalininkas neatsako pagal įstaigos prievoles, išskyrus įstatymuose numatytus atvejus.

Įstaigos steigėjas – Šiaulių miesto savivaldybė.
Įstaigos teisinė forma – viešoji įstaiga.
Įstaigos finansiniai metai sutampa su kalendoriniais metais.
Įstaigos veiklos laikotarpis neribotas.

Šiuo metu VšĮ Šiaulių greitosios medicinos pagalbos stotyje dirba 144 darbuotojai:
  • 16 gydytojų;
  • 51 bendruomenės slaugytojas;
  • 9 bendruomenės slaugytojai-dispečeriai;
  • 9 slaugytojų padėjėjai;
  • 2 paramedikai-vairuotojai;
  • 45 vairuotojai;
  • 12 – kitas personalas;
  • Dirba 9 brigados: 4 dirba centrinėje stotyje, 3 – Dainų pastotėje, po vieną – Medelyno ir Pramonės pastotėse.
Šiaulių greitosios medicinos pagalbos stoties aptarnaujama teritorija:
Šiaulių miesto, Bubių, Kairių, Meškuičių, Ginkūnų, ir Šiaulių kaimiškosios seniūnijos gyventojai.
Nuo 2012 m. vasario mėnesio, pradėjus įgyvendinti greitosios medicinos pagalbos stočių reformą, Šiaulių greitosios medicinos pagalbos stoties centrinė dispečerinė priima Kelmės, Pakruojo, Kuršėnų iškvietimus ir organizuoja greitosios pagalbos brigados vykimą.
Nuo 2012 m. gegužės 1 dienos Šiaulių greitosios medicinos pagalbos stoties centrinė dispečerinė aptarnaus ir Joniškio, Akmenės bei Radviliškio rajonus.